Žinoma, jog nerimas bei baimė, kaip ir kiti jausmai, yra žmogaus reakcija į aplinką, įvykius. Jis atskleidžia žmogaus susirūpinimą, nesaugumą, kartais ir pasimetimą. Kaip atpažinti nerimą ar baimę? Gydytojai, psichologai pastebi, jog nerimaujančiam asmeniui pasireiškia tokie kūno pojūčiai kaip pagreitėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas (gali rastis dusulys, sunkumas kvėpuojant), padidėjęs kraujo spaudimas, galvos skausmai ar skrandžio spazmai, raumenų įtampa, didesnė nei įprasta kūno temperatūra ir kiti.
Vaikas ar suaugusysis gali jaustis išsigandęs, susierzinęs, bejėgis. Normalu, kai kartu su nerimu juntamas ir liūdesys ar pyktis. Nepaisant amžiaus, emocijos gali būti labai stiprios. Nerimaujančio žmogaus galvoje sukasi mintys, jog „nežinau, ką daryti“, „kada tai pasibaigs“, „o kas bus, jeigu…“. Sėkmingi, besisekantys dalykai dažnai lieka nepastebėti.
Bendra savijauta ima atsispindėti ir elgesyje – žmogus gali priimti skubotus sprendimus, dažniau nei įprasta įsivelti į konfliktus arba atvirkščiai, kyla noras nuo visko atsiriboti, nesiseka susikaupti darbui. Tėvai pastebi, jog dalis nerimaujančių vaikų linkę dažniau neklausyti, ginčytis, „pykti dėl smulkmenų“. Taip pat natūralu, jei dažniau nei įprastai vaikas sako, kad „nieko nesinori“, sunkiau užmiega, siekia papildomo dėmesio sau ir ilgesnio buvimo kartu su tėvais. Kas padėtų nerimą ar baimę sumažinti? Kalbant apie nerimo ar baimės įveiką itin reikšmingi yra asmeniniai skirtumai – nebūtinai tai, kas tinka mamai, tiks ir tėčiui; o tai, kas nuramina sūnų, dukrą gali suerzinti. Todėl verta išbandyti skirtingus metodus ir stebėti savo savijautą.
Programos uždaviniai:
– Suteikti žinių apie nerimo ir baimių atsiradimo priežastis bei veiksnius:
– Mokyti(-s) pažinti bei įvardinti savo nerimą ir baimes;
– Supažindinti su kūno (organizmo) reakcijomis patiriant nerimą ir baimę;
– Mokyti(-s) bendradarbiauti dirbant grupėje, poroje; pateikti nerimo įveikimo metodus bei juos išmėginti praktiškai.
Kontaktai: Agnė Landziutė, alandziute@yahoo.co.uk, tel. 860405128